Brangioji mano Irmučiukai,
Šiandien rašau tau laišką į anapus ir širdis plyšta iš skausmo ir bejėgiškumo, kad negaliu būti šalia tavęs paskutinę tavo kelionę.Nėra žodžių, kuriais galėčiau apibūdinti koks ypatingas tu buvai žmogus man.Tavo begalinė meilė ir neapsakomo gerumo širdis visada liks su manimi.Tik savo tėvams ir Tau mano brangioji turiu dėkoti už tai, koks užaugau žmogus.Tu buvai man nuo pat vaikystės didžiuliu pavyzdžiu koks turi būti žmogus.Dalinausi visą savo gyvenimą su tavimi savo bėdomis ir džiaugsmo akimirkom, ir visada sulaukdavau tavo patarimo,visada apkabindavai, paguosdavai, ar pasidžiaugdavai.Esu be galo dėkinga gyvenimui, kad buvai ir liksi mano gyvenimo kelyje.Su manimi tu būsi amžinai ne tik širdyje, bet ir namuose, kur pilna tavo mielų širdžiai daiktų, mano gėlyne, kur auga dalelė tavo gėlių kurias be galo mylėjai.
Tegul žvakelės šviesa šildys Tave danguje.
Atleisk man, kad išlydžiu tave iš toli, kad negaliu šiandien būti šalia...
Tavo vaikas( kaip mane vadinai)...
Myliu ir mylėsiu Tave amžinai...
